- vektuoti
- ×vektúoti, -úoja, -ãvo Sch173, K, J, NdŽ; Sr žr. vaktuoti: 1. Aš par naktelę nemigau, vis vainikėlį vektavaũ JV660. 2. Šarka kiemą šlavė, o varna vektãvo JV905. Mano kiaulė noria vaikuotis, tai sekam, vektúojam, ka nepadarytų blogo, nenugultų paršiukų Erž. | refl.: Jie vektúodavosi labai tuos nuodus pardavinėt Slv. Vektúokis, kad neįkristum į tą duobę Šk. \ vektuoti; pavektuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.
